Gyvename tokiu laikmečiu, kai sparčiai vystosi technologijos, kurias reikia nedelsiant įsisavinti, ir kasdienio gyvenimo sparta virsta nuolatine įtampa, metančia mums nemažai iššūkių, stengiantis suspėti viską atlikti gerai ir laiku. Neslėpsiu, pati dažnai svarstau, ką galiu daryti geriau ir kaip galiu padėti sau, kad išvengti ligų. Skaitantiems šį trumpą straipsnį apie burnos sveikatą noriu priminti, kaip yra svarbu rūpintis savo sveikata.

Mokslininkai teigia, kad žmogaus burnoje tam tikrais gyvenimo etapais gali gyvuoti iki 700 skirtingų rūšių bakterijų, kurios ne visada būna draugiškos organizmui. Todėl, sutrikus burnos mikrobiomos pusiausvyrai (tai vadinama disbakterioze), atsiranda palanki terpė vystytis įvairioms ligoms ir sutrikimams. Burnos ligų ar besivystančių sutrikimų priežastys yra įvairios, tai ne tik bakterijų disbalansas, bet ir burnos terpės rūgštingumo lygmens (pH) pokyčiai, seilėtekis, organizmo imuninės reakcijos, vartojamų medikamentų poveikis, sisteminės ligos, kasdieniai įpročiai, genetiniai polinkiai ir kt. Remiantis The Global of Disease 2019 pateikta studijų ataskaita, pasaulyje labiausiai paplitusi liga yra dantų ėduonis, kuria serga net 2 milijardai suaugusiųjų ir 520 mln. vaikų. Apmaudu, kad šie skaičiai vis didėja. ,,Lietuvoje kas antras vaikas iki trejų jau turi sugedusių dantų, o pasiekus ikimokyklinį amžių, dantų ėduonies sukeltų problemų turi jau 94 proc. šios amžiaus grupės vaikų‘‘ – teigia burnos sveikatos ekspertai (Odontologų rūmai, 2021). Todėl kyla klausimas, kas yra dantų ėduonis ir kaip su juo kovoti, kad dantys būtų sveiki.

Dantų ėduonis

Dantų ėduonis – paplitusi lėtinė infekcinė liga, kurią sukelia prie dantų prisitvirtinusios kariesogeninės bakterijos, kurios metabolizuoja cukrų, gamindamos rūgštį, o ši, laikui bėgant, demineralizuoja danties struktūrą (Rathee M. ir Sapra A., 2019). Šios ligos galima visiškai išvengti, jeigu laikysitės rekomendacijų:

1. Dantis valysite dantų šepetėliu ir tarpdančių šepetėliu bei siūlu. Royal Denta dantų šepetėlių šereliai yra dviejų ilgių – trumpesnieji švelniai poliruoja dantų paviršių, o ilgesnieji efektyviai valo sunkiai prieinamas tarpdančių vietas. 
2. Naudosite dantų pastą, saugančią danties struktūrą nuo rūgščių poveikio (pvz., praturtintą fluoridais, kalcio fosfatais, hidroksiapatitais, ksilitoliu). 
3. Laikysitės tinkamo mitybos režimo (rečiau užkandžiausite ir daugiau gersite natūralaus vandens).  
4. Reguliariai lankysitės pas odontologą ir burnos higienistą, kad šie specialistai patartų, kaip teisingai prižiūrėti dantis ir kokius įpročius išsiugdyti, kad galėtume džiaugtis sveikais dantimis.

Gingivitas

Mūsų dantis gaubia minkštieji audiniai, t.y. dantenos. Sveikos dantenos yra standžios, rausvos spalvos. Tačiau ant dantų susikaupus daugiau biofilmo (bakterinio apnašo), vystosi ir lėtinis dantenų uždegimas, kuris gali sukelti dvi pagrindines ligas: gingivitą, kai uždegimas apima tik dantenas, ir periodontitą, kai uždegimas pažeidžia periodonto (apydančio) audinius, t.y. dantenas, periodonto raištį, cementą, alveolės kaulą. 

Dar 1986 metais John W.Stamm rašė, kad gingivitas dažniausiai pasireiškia jauname amžiuje, o sulaukus paauglystės, jo paplitimas sumažėja. Mokslininkai M.Rathee ir J.Prachi (2022) patvirtina ir papildo beveik 4 dešimtmečių informaciją, kad dažniausiai bakteriniu gingivitu serga vaikai ir jauni suaugusieji. 

Taip pat autoriai mini, kad pastebima ir kitų formų gingivitų: hormoninis (nėščiųjų), ūminis opinis, nekrozinis, vaistų sukeltas, savaime pasireiškiantis hiperplastinis. Beje, dažniausiai pasitaikanti forma išlieka bakterinis gingivitas. 

Norint išvengti gingivito ar įveikti jo simptomus, būtina atlikti profesionalią burnos higieną ir, specialistui patariant, atnaujinti naudojamas burnos priežiūros priemones. Gingivito prevencijai ypač tinka Royal Denta Gold dantų pasta. Taip pat rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju ar mitybos specialistu.

Periodontitas

Periodontitas – uždegiminė danties struktūrą supančio audinio liga. Periodontologė J.Žekonienė pastebi, kad Lietuvoje šia liga serga daugiau nei 90 proc. vyresnių nei 55 metų suaugusiųjų (J. Žekonienė, 2021) ir tai yra antroji pagal paplitimą liga. Dėl jos žmonės netenka dantų, nes nesilaiko burnos higienos arba gyvena su užslėptu infekcijos židiniu organizme (Lukoševičius L., 2018). Svarbu paminėti, kad šią ligą gali sukelti iki 300 skirtingų rūšių bakterijų (past. pagrindinės: Porphyromonas gingivalis, Treponema; Campylobacter rectus; Streptococcusmutans,  Aggregatibacter, Streptococcus sanguis /E.O.Alrashhdi ir kiti, 2021), kurioms tarpusavyje sąveikaujant, burnoje vystosi uždegimas. Dėl to yra pažeidžiami ir nyksta aplinkiniai danties audiniai. Ši liga labai paplitusi ir dažnai diagnozuojama, kai jau būna pažengusi, bet išsaugoti savus dantis ir sustabdyti ligos eigą galima. Tereikia itin kruopščiai užsiimti individualia burnos higiena ir reguliariai lankytis pas gydytoją periodontologą bei burnos higienistą. Jeigu sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, labai svarbu bendradarbiauti su gydytojais ir kontroliuoti šių ligų eigą. Moksliškai įrodyta, kad periodonto ligos ir prieš tai minėtos sisteminės ligos turi sąryšį. 

Nemalonus burnos kvapas (halitozė)

Be paminėtų dantų ir dantenų ligų, pasireiškia ir kiti burnos sutrikimai. Vienas iš jų – nemalonus burnos kvapas (halitozė). Tai dažnas sutrikimas, kuriuo skundžiasi 15-60 proc. pasaulio žmonių (K.Hampelska, M.M.Jaworska ir kiti, 2020). 

Halitozę mokslininkai skirsto į intraoralinę ir ekstraoralinę. Pagrindiniai junginiai, kurie susidaro, esant intraoralinei halitozei, yra lakieji sieros junginiai: vandenilio sulfidas, dimetilsulfidas, dimetildisulfidas ir metilo merkaptanas. Šios medžiagos gali būti toksiškos žmogaus ląstelėms ir skatinti kancerogenezę. Periodontitas, virškinamąjį traktą pažeidžianti Helycobakteri pylori, bei kitos burnoje esančios bakterijos (Actinomyces spp., Bacteroides spp., Dialister spp., Eubacterium spp., Fusobacterium spp., Leptotrichia spp., Peptostreptococcus spp., Porphyromonas spp., Prevotella, Prevotella spp., Tannerella forsythia ir Veillonella spp.) taip pat prisideda prie ūmaus halitozės vystymosi. 

2018 metais atlikto tyrimo autoriai K.Seerangaiyan, F.Jüch & E.G.Winkel paskelbė, kad liežuvis ir ant jo besidedantis pilkšvai baltas apnašas yra pagrindinė intraoralinės halitozės atsiradimo priežastis. Todėl be jau išvardintų burnos priežiūros priemonių bei periodiško lankymosi pas gydytojus, svarbu ir liežuvio priežiūra. Šiuo metu rinkoje yra daug priemonių liežuviui valyti: įvairūs plastikiniai, silikoniniai, metaliniai liežuvio grandikliai, plastikiniai valikliai su šereliais ir kt. Papildomai galima naudoti ir liežuvio valymo gelį.

Kserostomija (burnos sausumas)

Dar vienas nemalonus sutrikimas yra kserostomija (burnos sausumas). Ištirta, kad šį sutrikimą turi 10-46 proc. populiacijos. Moksliniuose straipsniuose teigiama, kad kserostomija labiau paplitusi tarp vyresnio amžiaus žmonių ir dažniausiai ja skundžiasi moterys. Šis sutrikimas yra daugiafaktorinis, todėl vienos priežasties, kodėl jis atsirado – nėra. 

Dažniausios priežastys –  tai vartojami vaistai, kurie turi didžiausios įtakos kserostomijos pasireiškimui, tokie kaip antihistamininiai, psichoterapiniai vaistai, nuskausminamieji, endokrinologiniai preparatai, antilipidiniai ir antihipertenziniai vaistai (Abdullah, 2015), Sjogren‘o sindromas (past. autoimuninė liga), dėl kurios sumažėja efektyvus burnos drėkinimas, taip pat burnos išsausėjimui įtakos turi galvos ir kaklo srities radioterapija, nes pakinta liaukų išskiriamų seilių pH, konsistencija ir kiekis. Kserostomijos atsiradimą įtakoja ir kiti veiksniai: amžius, lytis, hormoniniai pokyčiai, sisteminės ligos, žalingi įpročiai, kvėpavimas per burną. 

Norint atpažinti kserostomiją, svarbu atkreipti dėmesį į objektyvius ir subjektyvius šio sutrikimo požymius. Padėti sau galite, laikantis šių patarimų: 

• rinktis dantų pastą su natrio fluoridu, kalcio ir fosfatų junginiais, ksilitoliu; 
• vengti traškių, kietų maisto produktų; 
• kramtyti tik becukrę kramtomąją gumą ar saldainius; 
• vartoti medikamentus, skirtus seilių išsiskyrimui aktyvinti; 
• naudoti seilių pakaitalus, gleivinės tepalus.

Siekiant užkirsti kelią burnos ligoms (dantų ėduoniui, gingivitui, periodontitui) bei burnos sutrikimams (sausumui, nemaloniam kvapui), svarbu subjektyviai įvertinti savo būklę, stebėti menkiausius burnoje vykstančius pokyčius ir laiku kreiptis į gydytoją odontologą ar burnos higienistą, kad jie suteiktų visokeriopą pagalbą, siekiant išsaugoti sveikus dantis. Tuomet beliks naudoti rekomenduotas burnos priežiūros priemones ir savo šypsena dalintis su pasauliu.

---

Literatūros šaltiniai

1. Pasaulinė sveikatos organizacija.
2. Pasaulinis vėžio tyrimų fondas.
3. Vaikų burnos sveikata Lietuvoje kelia nerimą: situacija viena prasčiausių visoje ES. Odontologų rūmai.
4. Kilian, M. (2018). The oral microbiome–friend or foe?. European journal of oral sciences, 126, 5-12.
5. Stamm, J. W. (1986). Epidemiology of gingivitis. Journal of clinical periodontology, 13(5), 360-366.
6. Rathee, M., & Jain, P. (2022). Gingivitis. In StatPearls [Internet]. StatPearls Publishing.
7. Mehrotra, N., & Singh, S. (2022). Periodontitis. In StatPearls [Internet]. StatPearls Publishing.
8. Alrashdi, E. O., mohammad shapie MASAE, M., Abuharbah, N., & Altabbaa, W. (2021). Microbiology of Periodontal Diseases. Academic Journal of Research and Scientific Publishing| Vol, 2(22).
9. Hampelska, K., Jaworska, M. M., Babalska, Z. Ł., & Karpiński, T. M. (2020). The role of oral microbiota in intra-oral halitosis. Journal of clinical medicine, 9(8), 2484.
10. Seerangaiyan, K., Jüch, F., & Winkel, E. G. (2018). Tongue coating: Its characteristics and role in intra-oral halitosis and general health—A review. Journal of breath research, 12(3), 034001.
11. Łysik, D., Niemirowicz-Laskowska, K., Bucki, R., Tokajuk, G., & Mystkowska, J. (2019). Artificial saliva: Challenges and future perspectives for the treatment of xerostomia. International journal of molecular sciences, 20(13), 3199.